POP SHOP - Populiariu preki prekyviete


Home » Avienos patiekalai » Uzbekiškas plovas – Andižanų regiono receptas

29 487 peržiūrųFavoriteLoadingĮtraukti į receptų knygą
Uzbekiškas plovas

Uzbekiškas plovas – Andižanų regiono receptas

Share Button
GD Star Rating
loading...

 Ingredientai: morkos, svogūnai, ryžiai, aliejus, aviena, česnakas, druska, zera, barbarisas, kalendra, čili pipirai, kurkuma, šafranas

Plovas. Egzistuoja tūkstančiai plovo gaminimo receptų, tačiau visų šių receptų bendru bruožu yra tai, kad plovas susideda iš dviejų dalių: uzbekų virtuvėje jis vadinamas „zirvakas“ arba „gara“ azerbaidžaniečių virtuvėje ir kruopinė dalis. Skirtinguose plovo gaminimo receptuose zirvakas yra kombinuojamas iš tokių komponentų kaip mėsa,  arba žuvis arba paukštiena ir daržovės, džiovinti vaisiai ir prieskoniai.

Mintis apmąstymams prieš maisto gaminimą: kiekvienam rūpi uždarbiai. Tai pasiūlymas pabandyti, kaip neįdedant nei vieno savo cento, galima uždarbiauti internetu. Tiesiog pabandykit. Jei kils klausimų – rašykit į diskusijas puslapio apačioje. Bus mielai atsakyta. Nuoroda išbandyta ir leidžia realiai užsidirbti. Tiesiog reikia prisiregistruoti, paspaudus ant reklamos žemiau. O norintys tik gaminti maistą šią nuorodą tiesiog praleiskit.

Be kita ko, pagal kai kuriuos receptus, zirvako gaminimui gali būti specialiai paruošti pusfabrikačiai, pavyzdžiui nedideli faršo gumulėliai, susukti į vynuogių lapus. Kruopinė plovo dalis, anot skirtingų receptų, kaip taisyklė susideda iš ryžių, tačiau yra receptų, kur plovo gaminimui yra naudojami kviečiai, žirniai, kukurūzai arba jų mišiniai.

Plovo receptas. Taigi, plovo receptas nuo kitų patiekalų receptų pagrinde skiriasi ne produktų sudėtimi, o gaminimo technologija. Pirmiausiai zirvakas ir kruopinė plovo dalis sudaro nepakartojamą savitą plovo skonį, o antra, tai svarbus tas faktas, kad viena iš plovo dalių, tai yra zirvakas yra gaminama atskirai. Ir skirtingai nuo košės (kai kurios šeimininkės tiesiog neskiria tikro plovo nuo košės su mėsa ir visiškai sėkmingai mano, kad „išsivirė plovo“) plovo kruopinė dalis ne verdama, o troškinama.

Plovas – gaminimo būdai. Egzistuoja du pagrindiniai plovo gaminimo būdai (vidurio azijietiškas būdas ir iranietiškas būdas), ir abiem variantais plovo skoniai labai skiriasi. Nežiūrit plovo gaminimo būdų, dar skiriasi ir plovo pateikimo į stalą taisyklės. Vidurio azijietišku plovo gaminimo variantu gaminant plovą ( taip gaminama Uzbekistane, Tadžikistane, Turkmenijoje ir Kyrgyzstane), paruoštas zirvakas ir kruopinė plovo dalis sujungiamos kartu, tolimesniam plovo ruošimui. Iranietiškame plovo gaminimo variante, kuris praktikuojamas Azerbaidžane ir Turkijoje, gara ir kruopinė dalis gaminamos atskirai ir sujungiamos jau lėkštėje. Greičiausiai tai yra seniausias plovo gaminimo variantas. Taipogi iranietiškas plovo gaminimo variantas taikomas, gaminant turkmenišką žuvies plovą ir samarkandišką plovą. Ryžiai ir gara iranietiškame plovo pateikimo variante sujungiami lėkštėje, bet nesumaišomi. Dar daugiau – jie gali būti patiekiami atskirai.

Plovas – ryžiai. Koks bebūtų plovo ruošimo variantas, paruoštas plovas išsiskiria lengvai atskiriamais tarpusavyje, minkštais, bet ne pervirusiais ryžiais, todėl tuo atveju, kai plovas yra gaminamas iš ryžių, labai svarbiu recepto faktoriumi yra ryžių rūšies parinkimas. Pačia tinkamiausia ryžių rūšimi yra ryžiai „devzira“.  Ryžiai devzira auginami tik Ferganos slėnyje, kuris yra atskirtas kalnais ir augdami ryžiai naudoja tirpstančio sniego vandenį. Būtent šios unikalios ryžių auginimo savybės leidžia užauginti tobulus ryžius plovo gaminimui, kurie yra padengti kreminės-rudos spalvos pudra, suteikiančiai ryžiams birumo ir aksominio švelnumo paruoštam plovui. Ši uzbekiška ryžių rūžis neperverda ir nesulimpa, o gaminimo metu gerai sugeria vandenį, labai padidindama ryžiū tūrį. Nesant galimybės gauti „devzira“ ryžių, tiks plovui ir ilgagrūdžiai rytietiški ryžiai „basmati“, kurių galima gauti prekybos centruose. Išvirę „basmati“ ryžiai yra sausi, švelnūs ir verda ganėtinai greitai.

Plovas – prieskoniai. Skanaus plovo neįmanoma pagaminti be gerų prieskonių. Tradiciškai tai Zera (Cumin) ir barbarisas, tačiau į plovą dažnai dedama ir malta kalendra, čili pipirai, kurkuma ir šafranas. Šiuo atveju išgaunant geriausią skonį galima ir reikia paeksperimentuoti.

Plovas – kiti patarimai. Žinoma idealiausiai kad plovas būtų gaminamas ant laužo katile, atviroje liepsnoje, tačiau galima gerą plovą pagaminti ir miesto virtuvės sąlygomis.

Riebalai plovui būtinai turi būti perkaitinami. Kokius riebalus benaudotumėte, juos reikia pilti į įkaitintą katilą ir įkaitinti iki 200C temperatūros. Tai ganėtinai pavojingas dalykas, juk įkaitinti riebalai gali užsiliepsnoti jei į juos pateks nors kiek vandens. Todėl tampa aišku, kodėl plovo ruošimo profesionalai plovą gamina dideliame katile ant atviros liepsnos ir būtinai lauke. Ten jau tikrai joks riebalų užsiliepsnojimas yra nebaisus. Nors ir paprastoje virtuvėje, jei laikytis atsargumo, galima pasigaminti plovą be jokių incidentų. Net ir namų sąlygomis, plovą geriausiai gaminti katile, arba gilioje storasienėje keptuvėje. Stipriai kaitinant riebalus, nuo jų pradeda kilti tamsus dūmas. Tuo momentu, ugnį reikia sumažinti ir dūmas taps šviesus. Kai dūmas išnyks, aliejų galima skaityti perkaitintu.

 

Plovas – sudėtinės dalys. Visas zervako sudedamąsias dalis kruopščiai reikia nuplauti ir nuvalyti. Nuo mėsos reikia pašalinti visas plėves ir sausgysles, kad liktų tik minkštimas. Mėsa supjaustoma kubeliais, kurių kiekvienas turėtų būti 10-20 gramų svorio, nors yra įdomūs plovo receptai, kuriuose nurodoma mėsą pjaustyti arba labai stambiai arba labai smulkiai. Morkos plovui pjaustomos arba šiaudeliais arba kubeliais. Galima, žinoma morkas sutarkuoti, bet plovo išvaizda ir skonis nuo to nukentės. Morkų plove turi būti daug. Morkas geriau rinktis stambias, ne labai jaunas, kad jos išlaikytų savo formą. Uzbekiško plovo recepte dažniausiai naudojamos geltonosios morkos, bet Lietuvoje jų gali būti sunkoka gauti, todėl naudokite tradicines morkas. Svogūnai pjaustomi plonais pusžiedžiais arba kubeliais. Kadangi svogūnai bus ilgai kepinami ir beveik pilnai ištirps aliejuje, atidavę aliejui savo skonį ir aromatą, tai svogūnų pjaustymo forma principe yra nesvarbi – svarbu ne per daug stambiai.

Paruošus daržoves, ruošiami ryžiai plovui. Šiam darbui reikia apsišarvuoti kantrybe, ir padaryti jį kruopščiai bei iki galo. Ryžius reikia plauti tiek kartų kiek reikia, kol vanduo netaps visiškai skaidrus. Kad lengviau plautųsi, galima ryžius prieš tai valandai pamerkti į šiltą pasūdytą vandenį. Nuo to kaip kokybiškai bus išplauti ryžiai priklausys būsimo plovo ryžių birumas. Jei ryžių valymui nuo įvairių smulkių priemaišų ir plovimui nebus skirtas reikiamas dėmesys, tai vietoje biraus plovo, po visų jo ruošimo pastangų, jūs gausite lipnią ryžių košę su mėsa.

Toliau ruošiamas zervakas. Tuo metu kepinami svogūnai. Mėsa, morkos ir prieskoniai. Skirtinguose receptuose zervako sudedamųjų dalių dėjimo į įkaitintus riebalus eiliškumas ir kepinimo laikas gali skirtis, bet paprastai į įkaitintą aliejų pirmiausiai deda svogūnus, apkepina juos ant vidutinės ugnies, pastoviai maišant, po to sudeda mėsą. Kai mėsa pasidengia skrudžia plutele, tada sudeda morkas ir prieskonius.

Aukščiau aprašytos bendros visų rūšių plovų gaminimo receptų taisyklės. Tačiau žemiau siūlomas plovas – konkretus receptas, tai uzbekiško plovo receptas, kuris ruošiamas Andižano regionuose. Jeigu nutarėte paragauti tikro uzbekiško plovo ir norite jį pasigaminti, sekite recepto nurodymus.

Receptas apskaičiuotas 6 porcijoms. Patiekalo gaminimo laikas 2 valandos.

Uzbekiškas plovas. Receptas.

Patiekalo sudėtinės dalys:

  • Morkos 600 g

  • Svogūnai 100 g (2 vidutinio dydžio galvutės)

  • Ryžiai „Devzira“ 600 g

  • Augalinis aliejus 200 ml

  • Avienos mėsa 600 g. Renkantis avieną, geriausiai rinktis kuo minkštesnę mėsą iš avies užpakalinės dalies, kitaip sakant avies pasturgalio.

  • Česnakas 2 galvutės

  • Druska 2 arbatiniai šaukšteliai

  • 1 arbatinis šaukštelis Zeros (Cumin)

Zera arba Cumin – džiovintos prieskoninės žolės Cuminum cyminum, priklausančios petražolių šeimai, sėklos. Nors lietuvių kalboje tikslaus pavadinimo šiam prieskoniui dar nėra sugalvota, o yra naudojamas vertimas „kmynai“, šis prieskonis mūsų lietuviškus kmynus primena gal tik forma. Cumin dar gali būti žinomi ir vadinami indiškais kmynais, baltaisiais kmynais arba Romos kmynais.

Uzbekiškas plovas. Receptas.

Patiekalo gaminimo eiga:

Pirmiausiai, kaip aprašyta aukščiau, supjaustykite morkas ir svogūnus. Morkas geriausiai pjaustyti šiaudeliais, o svogūnus pusžiedžiais.

Pasirinktus ryžius užmerkite 40-60 minučių ir per kelis vandenis kruopščiai perplaukite, kol vanduo po ryžių plovimo, taps visiškai skaidrus. Tad ryžius atidedame į šoną.

 Į įkaitintą katilą supilame reikiamą kiekį aliejaus ir jį perkaitiname kaip aprašyta aukščiau. Tada į perkaitintą aliejų sudedame supjaustytus svogūnus. Sudėti į aliejų svogūnai turi sukelti aliejaus kunkuliavimą. Todėl dedant svogūnus, aliejus turi būti labai stipriai įkaitintas.

Svogūnus kepiname iki auksiniai rudos spalvos tol, kol juose nebeliks skysčio. Tai yra daroma tam, kad vėliau, į juos sudėjus mėsą, būtų kuo mažiau drėgmės. Nes mėsa turi kepti ir paskrusti, o ne troškintis.

Iškepus svogūnams į juos dedame paruoštą mėsą. Mėsą reikia paruošti nuo jos pašalinant plėves ir sausgysles. Ugnies nemažiname. Stipriai įkaitintuose riebaluose kepanti mėsa turi pasidengti traškia skrudinta plutele.

Kepant mėsai, svogūnai turi praktiškai ištirpti riebaluose. Kepant, mėsą reikia apversti tik vieną kartą, kad apkeptų kita jos pusė. Tai yra daroma tam, kad mėsa įgautų traškią plutelę. Todėl, nereikia jos maišyti kepant.

Paskrudus mėsai, toliau į katilą dedame paruoštas morkas. Dabar jau galima ir net reikia pamaišyti, kad morkos suminkštėtų. Morkos turi suminkštėti po 5-7 minučių.

Suminkštėjus morkoms atėjo laikas įpilti vandens.Todėl į katilą įpilame 500 mililitrų vandens ir į vidurį įstatome česnako galvutes. Nuo jų prieš tai pašalinus viršutinį (nešvarų) sluoksnį. Žinoma česnakų galvutes dar nuplauname po tekančiu vandeniu. Palaukiame kol vanduo katile užvirs, tada česnaku iš katilo ištraukiame ir atidedame į šoną. Tada į ruošiamą plovą suveriame reikiamą kiekį druskos. Druskos reikia tiek, kad vanduo būtų šiek tiek sūresnis, nei norimas plovas, kadangi vėliau supilti ryžiai pasiims dalį vandens sūrumo.

 Dabar atėjo laikas supilti paruoštus ryžius. Ryžiai iki to laiko jau turi būti perplauti kaliais vandenimis, kad paskutinysis vanduo būtų visiškai skaidrus.  Zirvakas neturi virti, kad ryžiai nesusimaišytų su juo. Sumažinę liepsną iki minimumo, atsargiai sudedame ryžių sluoksnį. Tada ant viršaus dar papildomai užpilame vandens tiek, kad vanduo dengtų ryžius maždaug per du pirštus. Tada padidiname ugnį. Ryžiai turi virti ant didelės liepsnos su atidengtu dangčiu. Jeigu vanduo išgaruoja per daug greitai, tai yra greičiau, nei išverda ryžiai, reikia ryžiuose padaryti skylutes iki pat dugno ir įpilti į jas verdančio vandens. Prireikus, šią procedūrą reikia kartoti kelis kartus, kol ryžiai suminkštės.

Kai pagrindinis vandens kiekis susigeria į ryžius, tada į katilą grąžiname išimtas česnako galvutes. Įstatome jas į plovo vidurį. Pabarstome ryžius šiek tiek patrinta zera ( gal išleistų savo aromatą) ir toliau kaitinamą plovą sandariai uždengiame dangčiu. Jei dangtis yra su garų išleidimu, ir kitokio dangčio nėra, tada plovą pirmiausiai reikia uždengti kokius nors dubeniu ir tik po to dangčiu. Svarbu, kad iš plovo kuo mažiau pasišalintų garuojama drėgmė, kuri turi įsigerti į ryžius, darydama juos minkštais, aksominiais ir biriais.

Ugnį reikia sumažinti iki minimumo ir palikti plovą gamintis dar maždaug 20-25 minutėms.

Paruoštą plovą išdedame į didelę lėkštę kalneliu. Ant viršaus kaip papuošimą, uždedame česnakus, kuriuos po to su plovu galima bus nusilupti ir suvalgyti. Patiekti plovą geriausiai su salotomis iš pomidorų, svogūnų ir agurkų, bei atsigėrimui karšta žalioji arbata. Gero apetito!

Yra du plovo patiekimo į stalą būdai. Pirmasis: katilą su plovu apverčiame į didelę plokščią lėkštę. Ryžių sluoksnis pasilieka apačioje, o viršuje mėsos sluoksnis su daržovėmis ir papildomais ingredientais. Aromatingas aliejus suteka į apačią, papildomai sudrėkindamas ryžius. Antrasis: prieš patiekimą plovas tolygiai išmaišomas katile, ir tik po to išdedamas į lėkštę. Vidurinėje Azijoje prie šio karšto, aromatingo patiekalo patiekia įvairiausias salotas iš daržovių ir žalumos, kurios padeda lengviau įsisavinti riebų maistą. Ir žinoma – gerą žalią arbatą.

 

Namai, buitis ir verslas – aktualios temos

Spauskite ant paveikslėlių ir skaitykite straipsnius

[custom_gallery gallery=“4″ width=“173″ height=“137″]

Nusišypsokime – anekdotai, juokingi paveikslėliai bei video

Juokas ilgina gyvenimą, tad pasistenkime gyventi kuo ilgiau

[custom_gallery gallery=“5″ width=“173″ height=“137″]

 Karštos temos:

[row][column size=“1/3″]pirmas kreditas nemokamai, creditas, kredit 123, paskola tau, sms kredit, moment kredit

Pirmas Kreditas Nemokamai

Kreditai, pirmas kreditas nemokamai, greitieji kreditai… Patarimai kaip gaunamas kreditas, kokie yra greitieji kreditai ir dar daugiau.

[/column] [column size=“1/3″]skelbimas

Idealus skelbimas.

Kaip rašomas idealus skelbimas. Skaitykite toliau…

[/column] [column size=“1/3″]Kreditai, kreditai, kreditai

Kreditai, kreditai, kreditai

Reikalinga paskola tau? Domina internetinės paskolos? Kaip išvengti klaidų, skaitykite čia…

[/column] [/row]

Santrauka
recipe image
Recepto pavadinimas
Uzbekiškas plovas - Andižanų regiono receptas
Paskelbimo data
Bendras laikas
Vidutinis įvertinimas
3.51star1star1star1stargray Based on 3 Review(s)
Share Button


Copyright

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress
Get Adobe Flash player Plugin by wpburn.com wordpress themes